- šliupšnagis
- šliupšnãgis, -ė smob. (2) 1. Pln kas senas, ligotas, silpnas, šliukšna. 2. kas tamsus, nemokytas, prastas: Kas aš čia tesu – šliupšnãgė, bet išmokau viską dirbti Trkn. 3. kas apsileidęs, netvarkingas, nevalyvas: Kas ne merga – šliupšnãgė, ir gana Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.